Pastarosiom dienom man vis kyla klausimas - kas iš tiesų yra neįgalus žmogus? Taip, tai tas, kuris dėl fizinės ar protinės negalios negali dirbti, mokytis bendrojo lavinimo įstaigose, kuriam tam tikromis aplinkybėmis būtina aplinkinių priežiūra.
Bet yra ne tik materialioji gyvenimo pusė. Neįgalieji yra tie, kurie džiaugiasi gyvenimu, turi įvairius talentus ir tiesiog yra faini. Štai Liudvikas van Betchovenas muziką kūrė turėdamas klausos negalią, šokėja Laura Valytė negirdėdama muzikos, bet jausdama ritmą nuostabiai šoka. Andrea Bocelli, taip pat viena mano draugė yra visiški neregiai, bet turi nuostabų talentą dainuoti. O vienas protinę negalią turintis vaikinas kartą parodė, kaip jaučia ritmą ir sugeba šokti, kai niekas iš jo to nesitikėjo, kiti neįgalūs vaikai, kiek teko matyti, moka nepaprastai gražiai piešti.
 |
| Aš su nerege drauge |
 |
| Neįgalaus vaiko spalvintas angeliukas (nepavyko apversti :D) |
Link ko aš suku? Kodėl dabar kilo įkvėpimas tokiam straipsniui? Nes nepavyksta "atsikratyti" iš pažiūros sveikų žmonių, kurie iš tikrųjų turi kur kas mažiau dvasinių vertybių negu neįgalūs žmonės. Drįsčiau teigti, kad išvis jų neturi. Jeigu konkrečiau, kalbu apie seksualinius maniakus, žudikus, kitus, kurie sėdi kalėjimuose, narkomanus, alkoholikus... Galų gale, apie tuos, kurie kabinėjasi vien dėl to, kad kitas turi retą plaukų spalvą ar vardą. Tokių žmonių man labiau gaila nei neįgaliųjų, nes būtent pastarieji yra dvasiniai neįgalieji. O dvasiniai nematerialiniai dalykai yra nepalyginamai svarbesni už materialius. Dėl to jie ir yra neįkainojami.
Kiek pažįstu neįgalių žmonių, galiu pasakyti, kad jie yra nuostabūs. Kiek teko susidurti su "dvasiniais neįgaliaisiais", dar nemačiau nei vieno, kuris būtų kuo nors įdomus.
Pabaigai - du fainuoliai:
Gerbiu visus žmones, o "dvasiniams neįgaliesiems" linkiu keistis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą