Pavargau nuo Lietuvos. Daugiau nieko nebenoriu

Kas kartą praeidama pro šią vietą pagalvoju, kad ir aš panašiai jaučiuosi, kaip šio užrašo autorius. Tik veikiausiai dėl kitų priežasčių.

Aš jaučiuosi pavargusi ne nuo pačios Lietuvos. Tiesiog labai nelengva išgyventi tą niūrią žiemą ir pereinamąjį laikotarpį tarp jos ir pavasario. Tada ir aš būnu paniurusi, ir kiti aplinkui tokie atrodo. Norisi kuo greičiau dingti, kur nuolat šilta, šviečia saulė, o žmonės nuolat šypsosi...

Bet svaičiodama apie šiltus kraštus, niekuomet nepamirštu, kad mes TIKRAI turime, kuo didžiuotis! Nuo ko pradėti? :)

• Turėjome daugybę nuostabių rašytojų, kurie mums paliko didžiulį turtą...

Maironis

Vincas Mykolaitis - Putinas

Šatrijos ragana

Balys Sruoga

• Kompozitorių...

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Kipras Petrauskas

Juozas Gruodis

• Sportininkų...

Bronzinė Lietuvos krepšinio rinktinė, 2000 m

Ričardas Berankis

Virgilijus Alekna

Čia tik keli iš dešimčių - šimtų - tūkstančių, garsinančių Lietuvos vardą.

Žiūrėdama Lietuvos nepriklausomybei skirtus renginius, kuriuose yra rodomi šaliai nusipelnę žmonės, pamirštu tuos, kad užsienyje Lietuvai daro gėdą...

Galiu mokytis 10 kalbų vienu metu, bet gimtoji kalba visada liks gražiausia.

Galiu mėgti 10, 20, 100 tautų, bet lietuviai visada liks geriausi.

Galiu apvažiuoti pusę pasaulio, bet sava šalis, kad ir kokia maža bebūtų, visada bus mieliausia. 

Futbolo čempionatuose galiu sirgti už ispanus, vokiečius, olandus, argentiniečius ir kitus, bet krepšinyje už nieką kitą, tik už Lietuvą.

Gyvenimas nenuspėjamas - negali žinoti, kur nuves likimo keliai. Kuriam pasaulio gale beatsidurčiau, visada didžiuosiuosi esanti LIETUVĖ.